Su kuo daugumai asocijuojasi gaivališki mušamųjų garsai? Ko gero, su triukšmu, stresu, padidėjusiu širdies ritmu, netgi kažkuo nemaloniu. Ir tai bus tiesa. Tačiau tiesa gali būti ir kitokia. Ypač šiuolaikiniams vaikams ir jaunimui. Net būgno garsai gali virsti ramybe ir palaima, persmelkiančia visą sąmonę. Net chaotiškas triukšmas gali tapti meditacija, jei nori, gebi ir supranti.
Toliau galite skaityti čia: www.tauragesradijas.lt/naujiena/bugnu-meditacija-gali-buti-ir-taip-video-nuotr-2127?fbclid=IwAR1kupQVHHtlH7lHvMyPEOIF-BgIdCniXmyoIppum8k5q9g8q8hVrKfqE8M
0 Comments
Kūrinio 道德經 (Dàodé jīng; toliau - DDJ) autoriumi tituluojamas 老子(„senasis mokytojas“, lǎozi) gimė centrinėje Kinijoje, Henane, prieš maždaug 2500 metų. Henanas („į pietus nuo Geltonosios upės“) – ypatinga Kinijos vieta, kinų hanių civilizacijos lopšys, kurio istorija fiksuojama jau daugiau nei 3200 metų. Henane rasime ir Šaolinį, ir Šangų dinastijos sostinę Yin, ir keturias iš aštuonių Didžiųjų senųjų Kinijos sostinių. Henane gimė ir tai chi. Henane atsirado pirmoji, legendine vadinama Kinijos Xia dinastija (21 amžius pr. Kr.). Manoma, kad ir kinų raštas kilo būtent iš Henano. Tad kodėl turėtume stebėtis, kad „senasis mokytojas“ – būtent iš ten? Visgi stebina mus ne tai, o faktas, kad, nepatiriant jokio spaudimo, jo pagrindinis veikalas iki šiol teberūpi smalsiems protams visame pasaulyje. Tai – knyga-mįslė. Ji – ir kosmogonija, ir paradokso menas, ir simetrijos, rimo bei ritmo pasaulis, mokantis mus apie Dao – nematomą, bet ne transcendentalų, galingą, bet kuklų visa ko pagrindą. Ši knyga moko harmonijos, grįžimo į gamtą, netechnologinio kelio, 無為 (Wúwéi), „ne-veikimo“.
Tęsinį galite skaityti čia: www.radikaliai.lt/garsas-sound/5371-ginc-naujo-ddj-2022-rimti-veidai-bandymas-rasyti-recenzija-tam-ko-nera 2022-ųjų IV-ojo ketvirčio lietuviškų albumų apžvalgaPaskutinysis praėjusių metų ketvirtis buvo tiesiog vau! Sakoma, kad iki Naujų metų reikia viską suspėti: ir atsiprašyti, ir padėkoti, ir skolas atiduoti. Toks vaizdas, kad mūsų krašto muzikos kūrėjai žūtbūt bandė iki metų galo atiduoti savotiškas skolas klausytojams ir stryktelėti į Juodojo triušio metus nejaučiant jokios naštos ant pečių. Bent jau man tai buvo neabejotinai aktyviausias ausims praėjusių metų ketvirtis. Ir ką gi jis pažėrė? Kreivų elektroninių eksperimentų, būgnų solo, džiaziuko ar net, nepabijokim to trivialaus žodžio, kultinių Ukmergės rokerių „Requiem“ sugrįžimą. Vieni leidiniai maloniai stebino, kiti, deja, stebino, bet ne taip maloniai. Taigi, buvo visko ir visaip.
Tęsinį galite skaityti čia: https://www.mic.lt/lt/ivykiai/2023/02/09/2022-uju-iv-ojo-ketvircio-lietuvisku-albumu-apzvalga/?fbclid=IwAR3sRcljkiQnWhjaTAnRKxZTellc7QssomqTiJyizLCoH2ZBLP1JlK0iKrw Du žinomi būgnininkai – džiazo atlikėjas Dalius Naujokaitis-Naujo ir „Bix“ narys Gintautas Gascevičius-Ginc – pristato kartu įrašytą albumą „DDJ“.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, tai pirmasis jų bendras darbas, įrašytas gyvo pasirodymo metu. Sumanymas įrašyti albumą kilo besišnekučiuojant - išaiškėjus, kad abu yra pamėgę senovės Kinijos filosofo Laodzi darbą „Dao De Jing”. Tai prieš du tūkstančius metų Kinijoje parašytas tekstas. Pagrindinė kūrinio idėja – sąvoka “dao” – apibūdinama kaip natūrali tėkmė. Menininkai nusprendė pagroti kūrinį be jokių kinų muzikinių citatų ar dekoracijų su hieroglifais. Čia labiau nusitaikyta į turinį, kuris yra universalus, ne apie kurį nors geografinį ar kultūrinį regioną, o apie visą gyvybę. Tęsinys yra čia: https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1815073/bix-narys-gintautas-gascevicius-ir-dziazo-meistras-dalius-naujokaitis-pristato-albuma-ikvepe-kinu-filosofas Gintautas Gascevičius, šiauliečiams žinomas kaip Ginc, yra žmogus, kurio trumpai pristatyti neįmanoma. Tai įvairiapusiška ir kintanti asmenybė su viena konstanta, regis nulemta visų egzistuojančių jėgų – būgnais. Per kūrybą ir gyvenimo filosofiją čiuopiant pasaulį būgnų lazdelėmis bei vaikštant pramintais takeliais pabandykime pažinti būgnų meistrą Gintautą.
– Jūs – žinomas Šiaulių muzikantas, karjerą pradėjęs grupėje „Bendrabūtis“, vėliau pradėjęs groti su grupe „Bix“ ir toliau tęsiantis kūrybinius muzikinius ieškojimus su bendraminčiais ir vienas. Esate įvardijamas ir kaip kompozitorius, ir kaip performansų kūrėjas, neseniai pradėjote bendradarbiauti su Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino studentais, įvairiais režisieriais. Kaip jūs pats save apibūdintumėte kūrybiniame lauke? – Pagalvojau, kad būti muziku tarp muzikantų, dailininku tarp dailininkų ar aktoriumi tarp aktorių yra neįdomu. Kur kas įdomiau yra būti, pavyzdžiui, būgnininku tarp dailininkų, arba muzikantu tarp aktorių. Tuomet atsiranda kitoks bendravimas naujame kontekste. Jei save reprezentuoji, pavyzdžiui, būgnininkų erdvėje, tai visi vieni kitus žino: išsilavinimas, erdvės suvokimas tokie patys, nes pats suvokimas ateina per ritmines konstrukcijas. Taip pat yra su pasirodymų organizavimu. Jei organizuoji juos kaip muzikantas, esi įklimpęs į reikalo išmanymą, tuomet ir pateikimas atitinkamas. Kadangi visiems viskas suprantama, kiekvienas gali prisikabinti ir sakyti, kad kažkur kažką ne taip padarei. Aš labiau linkęs išbandyti hibridinius variantus – albumų pristatymus ar renginius darau panašius į parodos atidarymus ar prezentacijas. Per tokį suvokimą gaunu žymiai originalesnį rezultatą. Tęsinys yra čia:etaplius.lt/naujiena/gintautas-gascevicius-dash-zmogus-paliekantis-rezi-kurybineje-erdveje Meno kūriniai gimsta, miršta, dulka archyvuose arba prisikelia antram gyvenimui. Tai aprašyta Juozo Laivio Meno kūrinių kapinių nuostatuose, tą įrodo ir meno istorija. „Fokuse“ – meno kūrinių gyvenimas ir mirtis.
Ten palaidojau ir savo kūrinius LRT laidą galima pažiūrėti čia:www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000181673/fokusas-meno-kurinys-saugoti-ar-laidoti Roko grupės „BIX“ būgnininkas, kompozitorius, perkusijos meistras, audioperformansų autorius Gintautas Gascevičius karantino metu daug veiklų perkėlė į internetą, bet sako, kad skaitmeninė erdvė dar nėra pakankamai apgyvendinta – naudojamės ja tik mėgėjiškai. Pokalbis su muzikantu apie kūrybą, nesėkmes ir menininkui būtiną izoliaciją.
Radio laidą galimą paklausyti čia: www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000142653/kulturos-savaite-bugnininkas-gintautas-gascevicius-indenu-kultura-ir-talento-mitologija Šiauliuose, Fotografijos muziejuje ir Valstybiniame Šiaulių Dramos teatre, nuskambėjo jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2022“.
– Kuriate, rengiate koncertus, performansus, dalyvaujate projektuose ir puoselėjate Šiaulių, kaip muzikos miesto, vardą. Kas jus įkvepia, neleidžia sustoti? – Ši energija ne dėl mitybos, ne dėl fizinio būvio. Prieš kurį laiką supratau, kad normaliai jautiesi tada, kai esi kupinas jėgų. Vienais atvejais – kai darai darbus, kurie yra šiek tiek nepasiekiami, šiek tiek sudėtingi. Kitais – kai esi įsimylėjęs arba padarai atradimus, susijusius su vidine būsena. Kai tokie momentai įvyksta, gyveni pilną gyvenimą. Tokių momentų trukmė nėra ilga: jie valandiniai, minutiniai. Ir dėl jų verta gyventi. Tęsinys yra čia: etaplius.lt/naujiena/i-siu-dienu-siaulius-perkeltu-devintojo-desimtmecio-draiva-ir-tevynes-jausma?fbclid=IwAR2LU71x0HI0Arw3BLh39uWLIFNJR3BNjnRQMB1aqJq0CFXZVZhB7KKoz2Q 1980-ieji: 14-metis Gintautas Gascevičius, dažnai vadinamas tiesiog Ginc, sėda prie šiauliečių grupės „Bendrabūtis“ būgnų. 2019-ieji: Ginc pristato savo solinį audioperformansų muzikinį projektą „Varava“. Į beveik 40 metų scenoje tilpo ilgametis būgnininko etatas grupėje „Bix“, bendradarbiavimas su kolektyvais „Žuvys“, „Skylė“, „Empti“, „Merlin“, „Gin’Gas“, SEL, „Sisters on Wire“ ir kitais, muzikiniai spektakliai „Vėlinės“, „Saulės kelionė“, „Vilniaus legendos“, „Jūratė ir Kastytis“, „Ugnies miestas“, „Mėlynoji paukštė“, „Mėnulio pėdos“ ir daugybė kitų projektų. Pavyzdžiui, muzikinis projektas „Pilmatis“, skirtas rašytojo ir poeto Charleso Bukowski tekstams, grupė „Trintukas prieš tikrovę“ su aktore Monika Šaltyte bei klavišininku Gintaru Dzidoliku ar būgnų partija miuzikle „Pietinia kronikas“ pagal Rimanto Kmitos knygą. 1993 m. muzikiniuose apdovanojimuose „Bravo“ išrinktas geriausiu instrumentininku – tuo metu daug kas kalbėjo apie TĄ biksų būgnininką. Ne veltui jo pravardė buvo „Profesorius“. Muzikantas, audioperformansų kūrėjas ir atlikėjas nuolat ieško skersgatvių, vedančių į jo dar neatrastus pasaulio šmotelius.
Tęsinys yra čia: www.mic.lt/lt/ivykiai/2019/02/19/gintautas-gascevicius-ugnies-ir-sirdies-varava/ 2021 m. gegužės 28 d. Šiaulių kultūros centro Didžiojoje koncertų salėje buvo pristatytas ketvirtasis solinis BIX būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus Gintauto Gascevičiaus-GINC albumas „Faustas“. Kaip visuomet originalią muziką lydėjo performatyvus spektaklis (rež. Lina Jankauskaitė-Peleckienė). Spektaklyje, kurio dramaturgija glaudžiai susijusi su muzikine albumo linija, analizuojamos šiandieninės civilizacijos problemos, juo siekiama parodyti kiekvieno individo unikalumą, menkumą ir didybę, beribį potencialą. Tuo tarpu aš pabandžiau įsiklausyti, ką šiuo albumo garsais norėjo pasakyti genialusis GINC. Tęsinys čia: https://www.radikaliai.lt/garsas-sound/5035-ginc-faustas-2021-recenzija |